aptilti

aptìlti intr. Rtr, DŽ; N 1. pasidaryti kiek tylesniam, ne tokiam garsiam, ne taip girdimam: Kaip tik armotos aptilsta, reikia grįžti namo pavalgydinti vaikų Pč. Aptìlo šaudymas, tuoj užsičiaudėjau [nuo dujų] Antš. Aptìlo perkūnijos trenksmai NdŽ. 2. apstoti kalbėti, rėkti, triukšmauti, čiulbėti ir pan., pritilti: Kap daviau vaiku cukierkų, ažkart aptìlo LzŽ. Man pasirodžius, jie aptilo, nors iki šiol gyvai kalbėjosi P.Cvir. Pasirodžius Mackevičiui, balsai aptilo, ir visų akys nukrypo į jį V.Myk-Put. Palata valandėlę aptilo I.Simon. Aptìlo apsisarmatinus DrskŽ. Àptyla [vaikas], dėdę pamatęs Drsk. Regi, ką kalti, tai kap pasakai, ir aptìlsta aptìlsta Azr. Duos mazgoliu par nosį – ir aptìlsi Skp. Aš surikau ant jo, ir jis aptìlo Gdr. Pelkėse aptilo dudutis, perkūno oželis, girių tankmėse – kurtiniai sp. Jau aptìlo (orig. aptýla) šnekėti apie tave J. 3. Lb apstoti siautėti, šėlti (apie gamtos reiškinius, stichiją): Aptìlo vėjas, bus oro permaina Ds. Prieš saulės nusileidimą aptìlo vėjas ir taryčios net šilčiau pasidarė Skrb. Aptilus vėtrai lyg nebėr pavojaus Vd. 4. LL130, KŽ, Dglš prk. apstoti, aprimti (apie skaumą): Galgi skausmas aptil̃s, kai koją pašildysi Dg. Atsigulu, tai ž-ž-ž – i nebeaptỹla galva Mžš. | Atsiminus, ką sakė tėvas, – kad paliksiąs jį savo vietoje šeimininku, – aptildavo jo širdies skausmas Pč. 5. aprimti, atsisakyti nuo kokio sumanymo: Gal jau aptìlo su ženatve Jonas? Mžš. 6. prk. apstoti plisti: Maras Charbine jau aptilo sp. 7. prk. pasidaryti nebe tokiam intensyviam: Ir gyvenimas aptilo, greit pradėjo atrodyti, kad niekas čia nei ėjo, nei šaudė, visada ramu buvo J.Balt. Karves nuo lauko vogdavo, dabar buvo aptìlę Všk. Dabar gal aptìlo gi kiek, a da kariauja? Mžš. Kai išrūgsta alus, aptỹla vaikščiojimas Pnm. \ tilti; aptilti; įtilti; nutilti; patilti; pertilti; pritilti; sutilti; užtilti